Internetinė prekyba „naudotais“ žaidimais? Kaip tai įmanoma? - 21 February 2010 - Blog - Jmp3

Main » 2010 » Vasari » 21 » Internetinė prekyba „naudotais“ žaidimais? Kaip tai įmanoma?

15:52

Internetinė prekyba „naudotais“ žaidimais? Kaip tai įmanoma?

Šiandien iš pačio ryto pasirodė naujiena, kad Anglijoje steigiama pirmoji internetinė žaidimų parduotuvė, kuri prekiaus „naudotais" žaidimais. Kadangi pranešimuose neradau informacijos kaip tai veiks, naujienos rašyti neskubėjau. Pasirodo ši tema labai opi ir įdomi daugeliui vartotojų, tad užteko ir pusdienio, kad į esminį klausimą „Kaip tai veiks?" būtų atsakyta. Daugiausiai išsamių atsakymų radau MCV naujienoje, tačiau ir kiti portalai jau mirga, marga nuo faktų ir spėlionių.

Kadangi Lietuvoje žinios apie žaidimų prekybos verslą ganėtinai ribotos, visų pirma leiskite papasakoti apie kelis, skeptiškai mane nuteikusius niuansus.

Naudotų žaidimų biznis yra išties populiarus užsienio šalyse. Egzistuoja gausybė parduotuvių ir prekybos tinklų, kuriuos jau parduodamos žaidimą žaidėjui, informuoja jį už kiek nusipirks jį atgal ir perparduos kažkam kitam. Tai naudinga paslauga žaidėjams. Jie gali pirkti žaidimus, žinodami, kad kai jis atsibos turės galimybę jį parduoti ir įsigyti kažką kitką. Pigesni, naudoti žaidimai padrąsina žaidėjus išmėginti kitus žanrus. Galų gale, kai parduotuvių lentynose pasirodo naujas, bet abejonių keliantis produktas, užsienio žaidėjai gali luktelti porą savaičių kol jis atpigs, o jis atpinga net jei to nepadaro parduotuvė, „naudotų" žaidimų lentynų dėka.

Prekyba naudotais žaidimais paranki ir pardavėjams. Jei pardavėjas turi gerai išvystytą naudotų žaidimų supirkimo ir pardavimo tinklą, jis pritraukia ir daugiau „taupančių" žaidėjų, kurie kartas nuo karto taip pat perka ir naujus žaidimus. Prekeiviai nevengia įvairiausių akcijų naudotiems žaidimams, juos supirkinėja ar maino į nuolaidų kuponus. Galų gale pardavėjai uždirba nuo kiekvienos parduotos „naudotos" kopijos.

O štai žaidimų leidėjai ir kūrėjai tokio verslo modelio netoleruoja. Priežastis paprasta. Iš visų perpardavinėjimų, produkto kūrėjai neuždirba nė cento ir jiems tai nepatinka. Dalis leidybinių įmonių vadovų mano, kad „naudotų" žaidimų biznis yra net pavojingesnis už piratavimą. Logika čia paprasta. Piratų daugumą sudaro žmonės nenorintys mokėti už prekę ir mieliau ją pasivagiantys. Žmonės perkantys naudotus žaidimus yra mokūs, tad jie ir traktuojami kaip realiai „prarasti" klientai. Šioje vietoje leidėjai nors turi ir daugiau galimybių kovoti su tuo kas jiems nepatinka (juk jie gali daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką žaidimų prekybos tinklams), kovą jie vis tiek pralaimi. Kalbant apie prekybą „naudotais" žaidimais internete, žaidimų kūrėjai gali pasakyti griežtą ne. Prekyba skaitmeniniu turiniu dar tik didina apsukas, o ir šią prekybą vystančios parduotuvės toli gražu neturi tokio svorio, kaip tradiciniai mažmenos tinklai prekiaujantys dėžutėmis. Todėl kažkieno vizijos įsteigti parduotuvę prekiaujančią naudotu skaitmeniniu turiniu atrodė keistai, juolab kad skaitmeninis turinys apskritai negali būti naudotas. Nėra nei dėžutės, nei disko, kurį gali sulamdyti ar subraižyti taip realiai sumažindamas produkto kainą.